Norėčiau duoti jums du centus apie „Xbox One“ atskleidžiančią įvykį ir vėlesnius pokalbius bei žaidimų geek vaizdo įrašus, kuriuos matiau per pastarąsias kelias dienas. Nieko, ką mačiau konferencijos metu, net šiek tiek nustebino. Be to, niekas nematau ar negirdėjau jokio reikšmingo teigiamo ar neigiamo poveikio man. Jei turėčiau apibendrinti savo mintis apie atskleidimą vienu žodžiu, aš sakyčiau: „abejingi“.
Prieš paaiškindamas pirmiau pateiktame atidarymo leidinyje, leiskite man paaiškinti, kad nesuteikiu pasiteisinimų dėl „Microsofts“ veiksmų (ar neveikimo). Vis dėlto manau, kad bendras žaidėjų jausmas, susijęs su nusivylimu, - ar pyktis sunkesniais atvejais - yra dėl to, kad nemato „Microsoft“ rašymo ant sienos arba šiek tiek per daug reaguoja į neišsamią informaciją. Paprastai manau, kad nusivylusi ir pikta minia galėjo padaryti daug geresnį darbą, valdydama savo lūkesčius.
„Microsoft“ nebuvo drovus, subtilus ar slaptas dėl savo planų naudoti kitą „Xbox“, kad turėtumėte savo kambarį, ir tarnautų kaip centrinis centras, kuriuo stumiamos visos pramogų formos į platesnę auditoriją. Turint tai omenyje, nemanau, kad pirmosios 20 minučių konferencijos turėjo būti netikėtos visiems, kurie žiūri - pagrindiniai žaidėjai ar kitaip. „Microsoft“ konferencija neabejotinai buvo apie žaidėjus. Tai buvo apie jų akcininkų ir suinteresuotų žmonių pasisekimą (ar ne pissing), norėdami pamatyti, kaip „Microsoft“ galėtų plėtoti ne tik vaizdo žaidimų platformą. Be abejo, pagrindiniai žaidėjai neturėjo tikėtis, kad ši konferencija bus daugiau nei ką tik aprašiau. Mes turėjome matyti, kad tai ateina.
Nenoriu pamokslauti ar reikšti, kad tie, kurie nebuvo pernelyg nusivylę ar pikti, kažkaip yra geresni žmonės, nei tuos, kurie buvo išsipūtę. Aš visiškai suprantu, kaip atskleidimas buvo nuleistas tiems, kurie nerūpi dangaus, „tweeting“ ar žiūri televizorių per mūsų „Xboxes“. Šiuo atžvilgiu aš pasidalinu savo perspektyva. Aš negalėjau rūpintis mažiau naudodamas savo kitą žaidimų konsolę, kad galėčiau padaryti viską, išskyrus žaidimą. Heck, aš net neturiu kabelinės televizijos paslaugų, taigi pirmosios 20 min.
Aš taip pat pritariu jūsų susirūpinimui dėl nuolatinio, visada internete naudojamo žaidimo mokesčio problemos. Tačiau, kaip aiškiai nurodė interviu tarp Adam Sessler ir Matt Booty, „Microsoft“ tiksliai nežino, ką jie ketina daryti šiose srityse. Norėčiau patarti visiems tiesiog pasilikti, kol „Microsoft“ vyniojasi. Jei jie patvirtins, kad visi dalykai, kurių nenorime, bus realybė, tada nedvejodami garbinkite pragarą.
Nors mes kalbame apie naudojamų žaidimų mokesčius, norėčiau pasidalinti šiek tiek beprotiška teorija. Nors nemanau, kad taip atsitiks, manau, kad „Microsoft“ bent jau žadėjo idėja. Ką daryti, jei „Microsoft“ nori įsilaužti į naudojamų žaidimų rinką? Ar nebūtų bananų, jei jie pradėjo savo žaidimų prekybą, naudodamiesi savo interneto svetaine ir „Microsoft“ parduotuvėmis? Jie gal ÷ tų imti mokestį už naudojimąsi iš anksto priklausančiais žaidimais, įsigytais kitose mažmenin ÷ se įmon ÷ se, teikdami išperkamus kodus žaid ÷ jams, kurie perka naudotus žaidimus „Microsoft“ parduotuv ÷ je ir leidžia jiems atsisakyti naudojamo žaidimo mokesčio. Aš žinau, kad tai yra beprotiška šūvio fotografija, bet man įdomu pamatyti, kaip tai išeina.
„All-in-All“, atskleidimas buvo būtent tai, kas man būtų. Manau, kad „Microsoft“ labai aiškiai nurodė, kad „Xbox“ ir iš tikrųjų žaidimų bendruomenė apskritai ne tik apie „Core Gamers“. Manau, kad tai padarysime puikų aptarnavimą, kad galėtume tai pripažinti ir džiaugtis tuo, kad dabar turėsime pasidalinti savo mylimu praeities laiku su futbolo mama ir žaidėjais, kurių pirmoji patirtis su žaidimais buvo Angry Birds. Kuo greičiau priimsime naują tikrovę, tuo greičiau galėsime geriau valdyti mūsų lūkesčius ir išvengti būsimo nusivylimo.