Čia „Pax East“ yra daug indie žaidimų bendrovių, kurios demonstravo savo naujausius pasiūlymus. Nuostabus jų skaičius sukuria vietinius daugelio žaidėjų žaidimus, bet ne konsolės.
Lego apie Dungeon sulaikė mano akis, nes roguelike atitinka susitraukimą, turintį procesiniu būdu sukurtą žemėlapį. NetHack geek man patiko roguelike, ir SNES geek manyje pajuto nostalgiją su žaidimais, tokiais kaip „Final Fight for SNES“. Šiame žaidime yra vienas ar keturi žaidėjai, o ne internetinis ar LAN funkcionalumas, kuris yra tam tikras buferis.
Ar tai yra?
Pastebėjau, kad daugelis žaidimų čia yra kuriami kompiuteriams, kuriuose valdomi valdikliai, be tradicinių WASD valdiklių klaviatūroje. Dauguma šių indie žaidimų neturi crazy aparatinės įrangos reikalavimų, todėl jūsų netbook, kuriame yra dulkių arba naujausias super lengvas „Ultrabook“, yra lengva nešiotis. Kadangi dauguma šių nešiojamųjų kompiuterių šių dienų turi mažiausiai VGA, daugelis turi HDMI išvestį, kodėl gi ne klijuoti žaidimą ant savo nešiojamojo kompiuterio (kurį tikriausiai atnešė)? Paleiskite žaidimą ant televizoriaus, pridėkite valdiklius ir turite partiją (draugai neprivalomi.)
Su tonų priedų, skirtų tabletėms, leidžiančioms išjungti vaizdo ir USB jungtį, atrodo logiškas geras pasirinkimas sukurti valdiklio įėjimus. Aš nustebęs, kad mobiliųjų kūrėjų skaičius čia su valdikliais užsikabinęs ir daro tiesioginę demonstraciją televizoriuje. Tai yra dar nešiojamieji nešiojamieji kompiuteriai; visi žmonės turėtų padaryti, tai būtų vilkite vaizdo išvesties jungtį ir valdiklius bei laidus (galbūt) aplink ir jis turi nešiojamą vietinį kelių žaidėjų sąranką.
Daugelio žaidėjų, kurie gyvena visur su „Live“, „PSN“ ir „Steam“, teikdami tik internetiniams žaidėjams prieinamų paslaugų pogrupį, vietinės multiplayer idėja atrodo neįtikėtina. Yra sąveikos jausmas, kurį gausite tik žaidžiant vietinį žaidimą su žmonėmis.
Panašu, kad kai kurios platformos, pvz., „Wii“, daugiausia dėmesio skiria vietiniam multiplayer interaktyvumui, tačiau kompiuterių ir planšetinių kompiuterių platformos nesukuria vietos multiplayer. Didelės įmonės daugiausia dėmesio skiria daugelio žaidėjų daliai, o ne sutelkiant dėmesį į tai, kas manau, yra daugelio žaidėjų šaknis: vietinis žaidimas su draugais.
Manau, kad indie žaidimo įmonės gali įsikurti čia ir užpildyti šią nišą. Yra nemažai galimybių, ir manau, kad jie turi lankstumą, kad įvyktų, jog daugelis didesnių lošimų bendrovių to nedaro.
Štai tikėdamiesi, kad indie pramonė išlaiko gerus dalykus ir kad pramonė suvokia vertę išlaikant šią veiklą.